2017-09-21

ES kontrolieriai gimtame Viktoro Orbano Mieste: jei nori mušti – lazdą visada surasi


Siaurukas yra ne tik istorinis ES paveldas mūsų Anykščiuose. Lygiai toks pats siaurukas yra Vengrijos premjero Viktoro Orbano gimtajame mieste Felcsút. Dabar šį siauruką, kaip musės š..ą, apsėdo spiečius kontrolierių iš Briuselio. Nepatinka „myžančio berniuko“ sostinei Briuseliui Orbano tvirta nacionalinė politika, jo pasienyje pastatyta tvora, neleidžianti teroristams-musulmonams okupuoti Vengrijos ir ES, todėl jie niršta, ieško menkiausio preteksto sukompromituoti ši ES didvyrį, Europos saugumo gynėją. Siužetą apie šį patikrinimą parodė ir lietuviška globalistinė „siaurovizija“.

Lenkų portalo wPolytice žurnalistė Aleksandra Rybinska rašo: „Felcsút tai nedidelis miestelis 80 km nuo Budapešto, kuriame išaugo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Pastaraisiais metais Felcsút mieste įsteigta nauja vidurinė mokykla, futbolo akademija su moderniu stadionu, o 2016 m. gegužę – muziejinis siaurasis geležinkelis, jungiantis 1500 gyventojų turinčią savivaldybę su už 6 km esančiu Alcsútdoboz miestu. Nieko ypatingo, reikia pasakyti, siaurukai Vengrijoje yra gana paplitę, ir Felcsút meras Felicity Lorincas Meszaros, Orbano vaikystės draugas, taip bando atvilioti turistus į savivaldybę.

Dabar ši geležinkelio linija tapo Orbano ir Europos Sąjungos ginčo objektu. Linijos statyba kainavo 1,9 milijono eurų ir buvo daugiausia finansuojama iš Europos fondų. Tame irgi nėra nieko neįprasto, bet opozicijos MIP kaltina Budapešto vyriausybę, kad norėdama gauti finansavimą iš Briuselio, nepagrįstai padidino skaičių keleivių, kurie naudosis siauruku. Portalo "Atlatszo" žurnalisto teigimu, jų yra nedaug, gal keliasdešimt žmonių per dieną. Per mažai, kad būtų pelninga. Portalas įtaria, kad Orbanas iššvaistė ES pinigus, kad jo draugas Felcsút meras galėtų prisijungti prie savo kolekcijos eilinį brangų žaislą.

Vengrijos opozicijai Orbano gimtasis miestas yra jo diktatoriškas galios, jo klientūros sistemos simbolis, kuris leido jo draugams ir giminėms ženkliai praturtėti. Jie nurodo Felcsút stadiono Pancho areną, kurio tribūnose yra dvigubai daugiau vietų, nei miestas turi vietinių gyventojų, jie nurodo verslininką Meszarosą, kuris pastaraisiais metais tapo turtingu daugelio laikraščių sąvininku, o juk pradėjo kaip kuklus šildymo įrangos technikas.

Europos Sąjunga greitai ir ryžtingai reagavo į kaltinimus, ir artimiausiomis dienomis į Felcsút atvyks inspektoriai iš Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto (CONT). Budapešto vyriausybė piktinasi ir tvirtina, kad Briuselis tuo nesidomėtų, jei miestas nebūtų susijęs su Orbanu. Partijos Fides deputato Tamas Deutsch nuomone, ES bando spausti Budapeštą kišdamasi į Vengrijos vidaus reikalus.

Nėra abejonių, kad visa tai yra keista. Europos Sąjunga, įklimpusi į gilią krizę ir susiduria su daugeliu problemų, įskaitant piktnaudžiavimą ES lėšomis dideliu mastu, net kai ankstesnių vyriausybių Ministro Pirmininko Ferenc Gyurcsány valdymo metu buvo išplėsta Budapešte metro keturiomis linijomis (išmokėta 296 milijonų eurų kyšių), staiga ji nusprendė užsiimti siauruoju geležinkeliu Vengrijos provincijos užkampio mieste. Prisiminkite: pastaraisiais metais už ES lėšas buvo atkurta, be kita ko, Čekijoje eksporto-paslaugų agentūra ir pastatytas kalnų slidinėjimo kurortas Bornholmo saloje. Felcsút atveju ES pinigai buvo išleisti teisingai: siaurajam geležinkeliui.

Ar Orbano gimtinėje gyvenantys gyventojai būtų galėję apseiti be šio geležinkelio? Turbūt. Tačiau Vengrijoje yra dešimt ar daugiau siaurojo geležinkelio linijų finansuojamų ES, ir praktiniu požiūriu, jos yra nereikalingos. Kodėl ES kontrolieriai ėmė tikrinti Felksút liniją? Sunku čia neįžvelgi tendencingumą. Orbanas konfliktuoja su ES dėl pabėgėlių, turi jausti Briuselio spaudimą. Ir jei pavyks atrasti kokių nors pažeidimų, kurie vėliau gali būti naudojami prieš jį, net ir atrastų žiniasklaidos.

Nekenčiantis Sąjungos ministras pirmininkas, kuris padeda savo draugui vogti ES pinigus jo gimtajame mieste, puikiai tinka pasakojimui, kurį panaudos Briuselio elitos apie Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurios neva naudoja ES kaip bankomatą ir nenori būti solidarios.

Tai taip pat yra realizacija taktikos, kurią paskelbė kai kurie ES politikai: gal Briuselis ir negali sumažinti šioms šalims struktūrinių fondų, bausti jas už solidarumo stoką, tačiau patikrinti, kaip jie išleido jau išmokėtas lėšas gali. Ir kai kuriuos pažeidimus visada atras.“

P.S. O kiek ištratinta ES pinigų Lietuvoje? Dvarams, kaimo sodyboms, lajų ir pelkių takams, apžvalgos bokštams, išmirusių miestelių infrastruktūrai, likviduotoms mokykloms... Vieni iš tų objektų lankomi ir naudingi, kiti – grynas pinigų švaistymas ir vogimas. Gal todėl ir bijo mūsų valdžios vagys bent kiek paprieštarauti Briuseliui dėl tų teroristų-pabėgėlių vežimo į Lietuvą? Gal todėl Briuselio kontrolieriai ir neatvyksta skaičiuoti kokį pelną valstybei neša Anykščių siaurukas, ar suremontuota ir likviduota mažo miestelio mokykla, rekonstruota irgi už ES pinigus?

Orbanas pernai pastatė tvorą, atitvėrė savo valstybę ir Europą nuo „pabėgėlių“ musulmonų, nuo banditų, nuo teroristų, per metus pas jį nekviestų svečių (o Merkel vis dar kviečiamų) sumažėjo 99 procentais. 2015 metais jų per atviras ES sienas į Vengriją atėjo 391,000, 2016, ėmus statyti sieną – 18,236, o 2017 metai - vos 1,184, panašiai tiek, kiek Lietuvos interesus išdavusi jos valdžia sutiko savanoriškai atsivežti. Sienai jis išleido 800000 eurų, bet jo nuomone, nėra tos kainos, kurios vengrai nesumokėtų už savo valstybės saugumą. Briuselio ES lėšų skaičiuotojai atsisakė sumokėti pusę šios sumos, jiems reikalingos atviros ES sienos, jiems reikalingi islamo teroristai ir jų sunaikinta Europą.

Šaltiniai:






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą