2017-05-01

„Žydų jungas“ Ukrainoje, Rusijoje ir Lietuvoje – prasimanymas ar realybė?


Priminsiu: Totorių-mongolų jungas – tai tradicinis pavadinimas eksploatacijos rusiškų žemių atėjusių iš Rytų klajoklių nuo 1237 iki 1480 metų (1).

Šių metų kovo mėnesį Ukrainos Aukščiausios Rados deputatė Nadežda Savčenko viešai sutiko (2, 3) su televizijos kanalo NewsOne žiūrovės Liudmilos Grigorjevnos iš Krivoj Rogo tvirtinimu, kad Ukraina gyvena po „žydų jungu“, ir pakvietė veikti. Apie tai informavo Izraelio portalas 9tv (4) su nuoroda į Ukrainos leidinį Vesti (5).


Liudmila Grigorjevna paklausė deputatės: „Nadia, kodėl niekas nekalba apie tai, apie ką kalba liaudis? Aš stovėjau stotelėje, vyras kalbėjo, moteris sena sėdėjo sakė – Biblijoje parašyta. Buvo totorių-mongolų jungas, buvo lenkų jungas Ukrainoje, dabar žydų jungas Ukrainoje, kodėl jūs apie tai tylite?“

Liaudies deputatė su tuo sutiko, pažymėjusi, kad reikia veikti.

Eduardas Chodos savo portale (http://hodos-video.com) tvirtina, pateikia dokumentinius įrodymus, kad iš tiesų Ukrainos valdžioje ir ekonomikoje dominuoja žydai, nors sudaro 0,2% Ukrainos gyventojų (6).

Žydų jungas“ Rusijoje?


Rusijoje praktiškai visa pagrindinė valdžia, pradedant prezidentu Vladimiru Putinu (7) , ir Rusijos oligarchai yra žydų tautybės. Rusijos oligarchai vien pernai į užsienį išvežė 150 milijardų dolerių kapitalo (nuo TSRS sugriovimo išvežta1,3 trilijonai USD (8)), jie pelnosi ir iš karo Ukrainoje ir Sirijoje. Rusijos oligarchai vien per du pirmuosius šių metų mėnesius savo turtą padidino beveik 30 procentų (9). Rusijos valdžios struktūroje, kino industrijoje, MIP, ir kitose srityse dominuoja žydai. Kad tuo įsitikinti, tereikia įsijungti Rusijos televiziją, iš kurios ekranų nesitraukia solovjovai, urgantai, pozneriai, nagijevai, galkinai ir t.t.



Putinas – kaganas su virve ant kojos

„Putinas – kaganas su virve ant kojos“, tokios išvados priėjo Maskvos universiteto profesorius Valentinas Katasonovas, vertindamas šiandieninę Rusijos ekonominę-politinę padėtį (10). Katasonovas pasakė: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „viena kalbėdamas elgiasi priešingai, išveda strategines karines gamyklas iš valstybės kontrolės ir priežiūros. Du variantai, pirmas, dėl kurio daugelis klausytojų ir žiūrovų įsižeidžia, – tai šizofrenija, vienoje ar kitoje fazėje, vienu ar kitu laipsniu, o kitas variantas, kad jis kalba teisingus žodžius ir supranta, atsako už tuos žodžius, kuriuos pasako, bet pasirašo po pistoleto vamzdžiu. Man visa tai primena ką savo laiku aprašė Levas Nikolajevičius Gumiliovas, kada jis rašė apie Chazariją, kada kaganą vieną kartą per metus parodydavo tautai, išvesdavo, bet niekas nematė, kad pas tą kaganą virvė ant kojos, ir toli jis negalės pabėgti. Tauta tarytum suprato, kad valdovas vietoje, valdovui buvo leidžiama kalbėti teisingus žodžius, bet reali valdžia priklausė visai kitiems.“ „ Neapginkluota akimi matyti, kad jis (V.Putinas) nėra laisvas žmogus.“

Trys chazarijos

Eduardas Hodos (2003), tuometinis Charkovo miesto (Ukraina) Liberalios žydų bandruomenės pirmininkas, knygoje „Žydiškas sindromas - 3“ iškėlė „Trijų Chazarijų teoriją“ (11). Autorius tvirtino, kad „skirtingu laiku ir toje pačioje, buvusios TSRS, teritorijoje buvo sukurtos trys Chazarijos:
  • Pirmoji Chazarija – Didysis Chazarų kaganatas (VII-X amžius);
  • Antroji Chazarija – Sovdepija (1917 – 20-as dešimtmetis XX amžius);
  • Trečioji Chazarija – Nepriklausomų Valstybių Sąjunga (Nepriklausomų Valstybių Sąjunga).
    1991 metais į valdžią Trečiojoje Chazarijoje atėjo kaganas Borisas Jelcinas, kuris 3 Chazarijos valdymą perdavė kaganui Vladimirui Putinui, kuris yra veikiantis Rusijos kaganas (A.L. pastaba)

„Didysis Chazarų Kaganatas gyvavo kelis šimtmečius, kol 965 metais rusų kunigaikštis Sviatoslavas, pagal rusų metraštį, ir jų miestą paėmė. Gyventojai išbėgiojo, dauguma tapo Sviatoslavo vasalais, o žydų elitas persikėlė į Chazarų kvartalą Kijeve.

VII-VIII amžiais judaizmas jau buvo prestižinė religija. Jo autoritetas rėmėsi, be kita ko, į išvystytą žydų teisę, moralinių-etninių vertybių sistemą, sukaupusią savyje patirtį daugelio kartų, gyvenančių diasporoje, t. y. turinčių galimybę savo religinių-nacionalinių tradicijų bazėje įsisavinti kas geriausia iš patirties visuomenių ir tautų, tarp kurių jie gyveno. Žydų teisė sudarė struktūrą, turinti maždaug 300 tūkstančių klausimų ir atsakymų – fiksuotų teismo sprendimų pačiais įvairiausiais gyvenimo klausimais. Judaizmo buvo įvestas ir palaikomas kodeksu (Talmūdas, A.L.) iš 613 taisyklių tiems, kas save laikė žydais.

Visa tai sudarė teisinį pagrindą ankstyvųjų viduramžių bendruomenėms, išmėtytoms po visą pasaulį ir galėjo būti galingu stimulu chazarų kaganams turėti ideologiškai nepriklausomą poziciją geopolitiniame musulmonų pasaulio ir Bizantijos konflikte.

Iki kaganams priimant judaizmą, žydų teisės modifikacijos procesas buvo baigtas. Ankstyvais viduramžiais priimti judaizmą - reiškė įeiti į išvystytų įstatymų sferą, sutvarkyti daugelį visuomenės santykių pusių: šeimos, etikos, ūkinių, politinių santykių. Judaizmas buvo vienintelis ideologinis pamatas, ant kurio buvo statoma ir klestėjo Pirmoji Chazarija.“

Antroji Chazarija.

„Antrosios – ateistinės – chazarijos kūrimui pradžią davė Visos Rusijos pogromas, nuvilnijęs per bekraštę Stačiatikių imperiją. Pagrindinis smūgis teko stačiatikių cerkvei ir stačiatikių monarchijai Dievo Pateptojo vaidmenyje – paskutiniojo rusiškojo imperatoriaus Nikolajaus II ir jo šeimos.

Valdžia, kaip ir Pirmojoje Chazarijoje, vėl atsidūrė amžinų „civilizatorių“ rankose. Vienok, šį kartą jos užgrobimas nebuvo laipsniškas ir neskausmingas, bet jį lydėjo upės kraujo, kuriame paspringo šalis“.

"...1917 metų vasaris pasibaigė ilgai laukiama pergale prieš Stačiatikių Monarchija. Bet tuo pat metu iš butelio buvo išleistas „belševizmo džinas“, kurio iš pradžių reikiamai neįvertino vasario revoliucijos „autoriai“: ir tarptautinė žydija, kraujo ryšiais susijusi su žydais-internacionalistais (nepasiteisinusios viltys į Trockį), ir ateistinė masonija į idėjinę giminystę su bolševikais.“

„Marksizmas - Leninizmas buvo ne tiktai pragmatišku – politiniu judėjimu, kiek utopine „religija“ su minuso ženklu. Būtent šiuo fanatišku „religingumu“ galima paaiškinti bolševikų imunitetą vakarietiškai liberalizmo įtakai. Jų žydiškumas buvo modifikuotas į ypatingą, internacionalistinę esmę. Bet tai nesukliudė tarptautiniams finansiniams sluoksniams teisingai susiorientuoti dėl bolševikų „misijos“ ir su jų pagalba apsisaugoti nuo stačiatikių monarchijos restauracijos.

Verta taip pat pažymėti, kad tuometinė bolševikų viršūnė buvo sudaryta iš dviejų linijų: iš Lenino kadrų (kuriuos finansavo ir 1917 m. permetė į Rusiją vokiečiai) ir Trockio kadrų (juos finansavo ir tuo metu permetė į Rusiją amerikiečių pusė). Bet visas fokusas tame, kad abiem atvejais pinigų davėjais buvo šifai-varburgai – žydų finansinis elitas“.

„Suprantama, priimdami dosnią „sponsorystę“ žydų finansinių veikėjų, ir Trockis, ir Leninas nuoširdžiai manė, kad bankininkai, kosmopolitizuodami pasaulį, „nesąmoningai“ remia pasaulinę komunistinę revoliuciją“.

„Tolimesni įvykiai patvirtino apskaičiavimo tikslumą: stačiatikių monarchija buvo galutinai sutrypta, Dievo Pateptasis buvo nukryžiuotas ant nugalėtojo kryžiaus, ir pats Dievo vardas atiduotas šetoniškai anafemai.“

„Ne atsitiktinai pirmaisiais tarybinės valdžios metais Svijažsko mieste buvo pastatytas paminklas Judui. Stebėjęs paminklo atidengimo ceremoniją danų rašytojas Heningas Keler liudijo:

„Vietiniai tarybiniai deputatai svarstė, kam pastatyti statulą. Liuciferis buvo pripažintas ne pilnai pritariančiu komunizmo idėjai, Kainas- per daug legendine asmenybe, todėl apsistojo ties Judu Iskariotu kaip pilnai istorine asmenybe, pavaizdavę jį visu ūgiu su pakeltais į dangų kumščiais...“


Spartuoliškais tempais, kuriais buvo statoma Antroji Chazarija, buvo lydima malimu į dulkes pagrindines krikščionių šventoves. Naujieji valstybės šeimininkai šėlo ant griuvėsių susprogdintų Rusijos šventovių“.

„Atėjo nauja epocha – ateizmo epocha. Atėjo naujų „šventųjų“ laikas, į kuriuos melstis privertė „neprotingus chazarus“.

Štai kaip atrodė šis bedievių „ikonostasas“ nežinomo dailininko akimis, išleidusio 1922 metai Filadelfijoje „Albumą su 30 fotografijų bolševikų komisarų“. Aukščiausia Tarybinė valdžia – vieni žydai. Po pilietinio karo, griaunančiu viesulu praskriejusiu per pačius atokiausius nugalėtos imperijos užkampius, ir alkanų metų šėlstančio „karinio komunizmo“ atėjo „Antrosios Chazarijos“ laikai. Naujoji ekonominė politika (NEP), sukėlusi tuometinį bumą ir „paleidusi nuo grandinės“ privatų verslą, iš esmės, paženklino naują žvaigždės valandos atėjimą naujos valstybės.

Nesigilinsiu į smulkmenas to periodo, su kurio ypatumais, aš įsitikinęs, pažįstamas kiekvienas žmogus laikęs savo rankose istorijos vadovėlį. Pasakysiu tiktai, kad NEPAS buvo buvo kažkas tiesiog priešingo idealams „laisvės, lygybės, brolybės“ po kurio vėliavomis ėjo į kovą proletarų masės naujieji statytojai „šviesios ateities“.

„Ir tada į valdžią atėjo gruzinas. 1927 metais Josifas Stalinas išsiunčia iš šalies Levą Trockį, ir nuo šio momento antrosios Chazarijos faktiškai nuspręstas...

Šioje vietoje tinka pacituoti vieną iš bolševikų išminčių“ Karlą Radeką, kuris komentavo Stalino veiklą taip:

„Mozė išvedė žydus iš Egipto, o Stalinas – iš Politbiuro“.

Kas vyksta toliau? Plačiu frontu išvystytas puolimas taip vadinamos „trockistinės-lenininės gvardijos“, iki pašaknų nupjaunamos pirmosios eilės „bolševikinių komisarų“ ir pradedama Stalino modelio socialistinės valstybės statyba.

Atsisakęs nuo „chazariškojo“ vystymosi kelio, Stalinas išrado naują Tarybų šalies vystymosi kelią. Pagrindiniais „banginiais“, ant kurių buvo pradėta statyti unikali, neturinti analogų, valstybinis darinys, „tautų tėvas“ naudojo šiuos principus: žemės ūkio kolektyvizacija, pramonės industrializaciją ir valdžios centralizaciją.“

„Tokiu būdu, dėka titaniškų pastangų ir neįtikėtinų aukų piktas Stalino genijus sugebėjo pakeisti istorijos tėkmę, nubrėžtą mums, kaip jūs toliau įsitikinsite, šimtmečiams į priekį.“

Тrečioji Chazarija

1993 metais Maskvoje Jelcinas įvykdė karinį pučą ir nuo to momento „chazaro-žydų ekstremistai (nulėmę kraštutines ekonomikos transformacijos formas) užvaldė vykdomąją valdžią, užėmė pagrindines pozicijas partijose ir bankų sistemoje“. 2000 metais išvogtą, irstančią ir JAV protektoratu tapusią Rusiją Jelcinas perdavė valdyti Vladimirui Putinui, naujajam Chazarijos kaganui.“

Dabartinius ES vadovus, matomai, vertinant objektyviai, reikėtų vadinti „kaganais su virvėmis ir ant kojų, ir ant kaklo“, o ES ir JAV – globaliu transatlantiniu chazarų kaganatu. Kaip ten bebūtų, Vladimiras Putinas – žymiai protingesnis už absoliučią daugumą ES „kaganų“ ir turi, skirtingai nuo jų, didžiulį savo piliečių palaikymą.



Po totorių-mongolų jungo iki 1917 metų tęsėsi Rusijos nepriklausomybės laikotarpis, Rusijos valstybės susiformavimo ir plėtros etapas. Nuo 1917 metų Rusija vėl patenka į naują jungą. Šį kartą joje vėl įsigali „Chazarų kaganatas“, valdęs VIII-X amžiuose didelę dalį šiuolaikinės Rusijos ir Ukrainos teritorijos. Jis Rusijoje viešpatauja iki mūsų dienų.

Nesenai Rusijos spaudoje pasirodė Rusijos prezidento Vladimiro Putino paso anketa, kurioje nurodoma, kad jis yra žydas, gimęs iš motinos žydės Šalomovos Marijos Ivanovnos. Tai paaiškina Boriso Jelcino šio Kagano pasirinkimą (7).

Ar yra žydų jungas Lietuvoje?

Lietuva iš antrojo Chazarų kaganato perkeliama į Europos chazarų kaganatą?

Po 1991 kovo 11 dienos apimta visuotinės euforijos lietuvių tauta patikėjo piktavalių varoma propaganda, neva, atkuriama tautinė valstybė, tautinė mokykla (15) ir taip toliau. Bet vėliau paaiškėjo, kad tautiškumo korta buvo žaidžiama tik tam, ir tik tiek, kiek tai padėjo ardyti Sovietų Sąjungą.

Po 26 „nepriklausomybės metų“ Lietuvos valdžia draudžia statyti paminklą Lietuvos valstybės simboliui Vyčiui Lukiškių aikštėje už žmonių aukas! Tuo pačiu ši svetimųjų valdžia už mokesčių mokėtojų pinigus susiruošė Vilniaus sporto rūmus paversti didžiausiu pasaulyje „Žydų muziejumi“. Kovo 30 dieną apie tai pranešė BNS. Šie baltofobiškos Lietuvos valdžios ciklopiško mąsto planai suglumino žydų bendruomenę: „Gaono muziejus teigia, kad įstaigą glumina informacija apie vyriausybės ir sostinės savivaldybės ketinimus kurti naują muziejų, užuot užtikrinus paramą jau vykdomiems projektams“ (12)

Šiandien mes Lietuvos valdžioje turime mums Briuselio išrinktą kaganą Dalią Grybauskaitę. „Išrinktą“, nes ES prezidentus renka ne tautos. Tai parodė skandalingi prezidento „rinkimai“ 2016 metais Austrijoje (13)  ir dabar vykstantys prezidento „rinkimai“ Prancūzijoje (14, 15).


Per aštuonis savo valdymo metus, nuo 2008 metų, Dalia Grybauskaitė Lietuvą pavertė labiausiai emigruojančia, nugirdyta, ir nuskurdinta valstybe Europoje, kurios piliečių pensijos, pašalpos ir daugumos žmonių atlyginimai yra mažiausi Euro zonoje ir iš jų neįmanoma išgyventi. Skurdas yra pagrindinė savižudybių, pagal ką pirmaujame Europoje, ir trumpo Lietuvos žmonių gyvenimo, irgi pirmaujame, priežastis.



Dalia Grybauskaitė įklampino Lietuvą į stagnuojantį Euro liūną, infliaciją, įleidžiate į šalį „pabėgėlius“ - socialinius parazitus, kurie vežami iš valstybių, kur jų gyvybei negresia pavojus, jiems skiriate butus ir lėšas, paslaugas, kurios daug kartų didesnės, negu gauna visą gyvenimą dirbę šiai valstybei lietuviai.

Dalia Grybauskaitė švaisto valstybės biudžeto lėšas niekam nereikalingiems ir nuo nieko negalintiems apsaugoti ginklams. Jai valdant militaristinė psichozė Lietuvoje įgijo šizofrenijos formą.

Per 26 metus Lietuva neteko 1/3 gyventojų, o 62 procentai senelių badauja. Dėl juokingai mažų atlyginimų valdant Grybauskaitei Lietuva tapo labiausiai emigruojančia valstybe pasaulyje ir susilygino pagal tai su Sirija, kur 6 metais vyksta karas.


Nuorodos:












Komentarų nėra:

Rašyti komentarą