2017-05-21

Britų rašytojas Douglas Murray perspėja: „Europa nusižudys“


„Europa vykdo savižudybę. Arba kraštiniu atveju jos lyderiai nusprendė nusižudyti“, - rašo savo knygoje "The Strange Death Of Europe" ("Mįslinga Europos mirtis“) britų rašytojas Douglas Murray. Jo knyga turėjo literatūrinės bombos efektą Britanijoje vykstančiuose debatuose dėl imigracijos ir identiteto, rašoma „Daily Mail". 

Vos išleista knyga buvo apklijuota „ksenofobijos“ ir „rasizmo“ etiketėmis. Tačiau labai greitai ji tapo plačiai žinomą ir už Didžiosios Beitanijos ribų. Vakar pasirodė jos recenzijos Austrijoje ir Vokietijoje. Šios knygos sprogstamojo užtaiso formulė, jos galia, yra jos nešama tiesa apie baltajai Europai patį opiausią šios dienos klausimą – jos išlikimą.

Knygos tezė – Europos elitos remia masinę imigraciją, kuri atves į tai, kad Europos tautos praras savo gimtuosius namus.




Elitos tiesiogiai dalyvavo organizuojant masinę migraciją

Autoriaus žodžiais Europos elitos atitolo nuo krikščioniškų vertybių, tradicijų ir teisės. To rezultatas, kad Europa nustoja būti Europa. Europa Mikelandželo ir Mocarto, Šekspyro ir Giote, Dikenso ir Vagnerio – pasmerkta. Europa virto vieta, kurios nėra, graikiškai tai – utopija.

Kiekvienais metais į Angliją atvyksta 273.000 naujų migrantų. Tiktai tarp 1997 ir 2010 metų tuometinė leiboristų vyriausybė leido Britanijoje apsigyventi 2,2 milijonams atėjūnų. Tai sudaro dvigubai tiek, kiek gyvena Birmingeme. Daivido Kameruno vyriausybė kiekvienais metais įleisdavo apie 273.000 imigrantų, rašo Murray.


Autoriaus žodžiais, Europa vykdo savižudybę, Didžiojoje Britanijoje ir kontinente skatina masinę imigraciją, nes ji prarado tikėjimą krikščioniškomis vertybėmis.

Pagrindinis britų rinkėjų klausimas šiandien yra migracija. Dauguma žmonių jaučia grėsmę, bet nepajėgūs šio klausimo iškelti į viešumą. Žmonės bijo viešai kelti šį savo susirūpinimą ir „tolerantiški žmonės svarsto apie imigraciją gana sąlygiškai, jei iš viso svarsto apie ją“. Imigracija visa buvo ypač nepopuliari ir septyni iš dešimties britų buvo kategoriškai prieš ją. Politinė klasė nuėjo prieš britų tautą.

Šiuo metu standartinio liberalo argumentacijoje paprastai teigiama, kas Britanija visada buvo imigrantų šalimi. Neva visi britai atėjo iš kažkur, kad visi jie maišyto kraujo, „tai kaip mes galime uždaryti vartus migrantams?“


Douglas Murray parodo, kad tai begėdiškas praeities perrašymas. Britai niekada nebuvo imigrantų nacija. Net pačios didžiausia istorijoje Normanų užkariavimai, sukėlė mažytę 5 procentų migraciją. 

BBC ir kitos naujienų organizacijos apsimeta, kad Britanija visada buvo „įvairovės švyturiu“. Akivaizdus tas faktas, kad iki 20 amžiaus Londono fotografijose „matomi vienodi balti veidai, kurie žvelgia į jus“.


Atvykę prancūzų hugenotai 1680 metais, dažnai cituojami kaip įvairovės apaštalai. Jų tebuvo 50000, visi jie buvo balti ir krikščionys.

19 amžiuje buvo airių migracija, kurie irgi nebuvo visiški autsaideriai. Azijatų ir afrigiečių dalis Anglijoje buvo labai nežymi.

Liberalai, autoriaus žodžiais, arba bando perrašyti Anglijos istoriją, be gailesčio žaisdami su mažytėmis afrikiečių ir azijatų mažumomis, arba jie „prekiauja penktojo dešimtmečio Britanijos miestų karikatūromis, vaizduodami juos pilkomis, nuobodžiomis vietomis, kurios tiesiog reikalauja spalvotų imigrantų injekcijų“.




Tai būdinga ne tik Anglijos liberalams, visi Europos liberalai piešia savo visuomenes, kaip nuobodžias, tarytum „skyles Europos centre, kurias reikia užpildyti, ko nepadarius mes būsime vargšai.“

Keista, kad jie niekada nesusirūpina užpildyti ateiviais tokias valstybes, kaip Butanas ar Burkini-Faso. Niekas nekalba apie tai, kad šias šalys neleistinai monorasinės ir čia reikalingas srautas migrantų iš Surėjaus.

Knygos autorius pateikia Švedijos pavyzdį, kurios vadovai buvo aršūs migracijos šalininkai. Jiems švedų tauta buvo „nuobodi“, o valstybės sienos „išgalvotos konstrukcijos“. Šiandien Švedija virsta į vieną didelę „No-go“ zoną, į kurią baltasis nebegali įeiti. Tiktai 2015 metais Švedija priėmė 180000 atėjūnų.

Daug ką pasako apie padėtį Švedijoje Donaldo Trampo komentarai apie „riaušes“ šioje šalyje. Trampas apkaltino Švedijos valdžią galimu migracijos įstatymų pažeidimu per pastaruosius 20 metų.



Net dabar Europos politinės elitos visai stengiasi priversti tylėti masinės imigracijos kritikus. Miurėjus savo knygoje pateikia du faktus. Pirmasis - 2015 metų rugsėjo mėnesį Angela Merkel paprašė Facebook įkūrėjos Marko Cukerbergo užblokuoti žmones, kurie kritikuoja jos atvirų durų politiką savo puslapiuose. Antrasis pavyzdys tai irgi Vokietija. Mažo miestelio Kessel meras pareiškė, kad jo gyventojai turi priimti 800 migrantų, o kas nesutinka, gali išvykti iš Vokietijos.

Kai rinkėjai atsisako klausyti tokių politikų, šie tvirtina, kad reikalinga dar viena dozė „įvairovės“, kad visiems laikams palaužti jų valią priešintis.

Kas gyvena Paryžiaus priemiestyje Sen Dani sutiks su Miurėjaus išvada, kad tai Europos pabaiga, reziumuoja knygos recenzijos Dily Mail autorius.






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą