Tęsinys [ 1 DALIS ]
Tik taip apdoroti žmonės vėl ir vėl į Seimą renka tuos, kurie juos 25 metus apvaginėjo, varė iš gimtųjų namų, griovė šeimas, diegė lytinius iškrypimus, padarė didžiausiais ubagais Europoje, o dabar dar ir veža į Lietuvą musulmonus-teroristus, kuriuos apgaulingai vadina „pabėgėliais“, suteikia jiems geresnes gyvenimo sąlygas negu turi čia liejantys prakaitą ir mokantys mokesčius lietuviai. Yra toks „Stokholmo sindromas“, kai auka ima palaikyti savo kankintoją. Praėję rinkimai parodė, kad Lietuvoje dar likę ir iš čia nepabėgę lietuviai serga šiuo Stokholmo sindromu. Tokio masinio išprotėjimo priežastį, kai į seimą perrenkami vagys ir degeneratai matau tik kvailių darymo sistemoje, kuri yra globalistų – laisvosios rinkos apologetų 100% įdiegta Lietuvoje.
Pirmoje šio straipsnio dalyje aš kalbėjau apie kanapes. Neatsitiktinai. Nes būtent šį narkotiką globalistai dabar grūste grūda į Lietuvą. Sakoma, kad prapjovus bet kurią pasaulio votį, iš jos išlįs Sorošas ir jo fondas. Prapjovus narkotikų votį iš jos irgi išlįstų Sorošas (faktiškai Rotšildai), kurie skelbia – „Alkoholis žudo, rūkykite žolę“. Šioje dalyje labai trumpai aptarsiu kitus žmonijos sąmonės nuodus-narkotikus, laisvosios rinkos resurso – durnių darymo priemones.
Haliucinogeniniai narkotikai
Jau jų pavadinimas nusako, kad šie preparatai sukelia haliucinacijas. Dažniausiai naudojami haliucinogenai yra psilocybinas (grybai) ir meskalinas (kaktusas). Minėtas LSD – lysergo rūgšties metilamidas (LSD), bei sintetinis narkotikas MDMA(3-4 methylenedioxymethamphetamine, ekstazi). LSD 1943 metais susintetino Šveicarų „Sandoz“ kompanijos chemikas Albertas Hofmanas.
Visą šio preparato istoriją jis nuodugniai aprašė savo knygoje „LSD-mano problematiškas vaikas“
Ne viskas yra visai taip, kaip savo knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Žinoma, jis buvo tik įrankis Laisvosios rinkos ir globalizmo įdiegėjų pasaulyje rankose, „Sandoz“ įmonės savininkų Rotšildų rankose. Jis daug ko galėjo ir nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių. Pakapstykim šį klaisimą.
Matomai haliucinogenų istoriją reikėtų pradėti nuo nacistinės Vokietijos. Antrojo Pasaulinio karo metu čia kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino. Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio
Karo metu kareiviams buvo skirta 200 pervitino tablečių. Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be pervitino dar įėjo ir kokainas.
Eksperimentai buvo vykdomi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines, prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.
Kilio universiteto chemikai sukūrė dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“, kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“ naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni daliniai.
Po karo visi vokiečių tyrimo rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės valdymui.
Kirilas Miamlinas rašo : „1948 metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Albrto Hofmano (tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su meskalinu, kuris turi panašias savybes).“
LSD gali sukelti paranoją ir nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo šizofrenija atvejai.
Karo metais JAV savistoviai vykdė eksperimentus su narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana ir meskalinu. Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą laboratoriją, kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis medžiagomis.
Jau 1951 metais CŽV atliko eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968 metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą. Tarp kitko, ir šiomis dienomis vandentiekio vandenyje JAV nepriklausomi tyrėjai atrado antidepresantų…
1968 metais judėjai Fropido-marksistai iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino nuprotėjusiems „revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus „Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rukykite marihuaną“.
Tada LSD buvo imta platinti bandomuose pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų narkotikų.
„LSD – į mases“, jį visų pirma diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri.
Jo atminimui skirtoje jį pažinojusių žmonių prisiminimų knygoje, šios knygos sudarytojas rašo:
„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psiciatrijos ligoninėje. Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“. Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką, jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašyti knygoje Martin Lee, Bruce Shlain, Acid Dreams.“
Kai kurie kiti žmogaus psichiką ardantys narkotikai
Amfetaminai. Amfetaminai sukelia euforiją, susijaudinimą, judrumą, gebėjimą ilgai išbūti be miego. Amfetaminas, kaip vaistas buvo pradėtas naudoti 1935 metais, o jau 1938 metais pastebėta, kad jį naudojant išsivysto psichozės, šizofreniją. Buvo nustatyta, kad amfetaminai ir jiems giminingi narkotikai sukelia neurotransmiterių dopamino ir noradrenalino funkcinį perteklių.
Angelų dulkės ir ekstazi. Fenilciklidinas (angelų dulkės) buvo atrastas kaip bendras anestetikas 1950. Anksčiau, kuomet jis buvo naudojamas, pusė pacientų anestetizuotų su šiuo narkotiku rodė paranoinius simptomus ir haliucinacijas, kurios tęsdavosi mažiausiai 72 valandas po narkozės. Panašūs efektai būdavo gaunami su mažomis dozėmis, kurios nebuvo pakankamos, kad sumažinti sąmonės lygį. Buvo stebimi suvokimo pokyčiai, pablogėjęs gebėjimas spręstis kylančias problemas. Šis narkotikas buvo išimtas iš klinikinio naudojimo. 1965, o 1960 ir 1970 buvo pastebėtas piktnaudžiavimas juo. Žemos šio narkotiko dozės sukeldavo susijaudinimą, haliucinacijas, manijas, paranoją, minčių padrikumą, ir kai kuriuos katatonijos (šizofrenijos forma) bruožus.
Ketaminas. Taip pat yra tiesioginis ryšys šizofrenijos su ketaminu. Jis buvo atrastas 1960 metais ir nors nebuvo naudotas medicinoje, jis iki šiol naudojamas veterinarijos praktikoje. Pas žmogų jis sukelia euforiją, išėjimo is kūno išgyvenimus ir prie didelių dozių psichotinius pžymius, įskaitant haliucinacija ir manijas. Jis yra NMDA receptorių antagonistas. Tai yra seratonino ir dopamino agonistas ir sukelia padidintą empatiją ir emocinį ekspresyvumą, o esant didelėms dozėms ir haliucinacijas.
Epilogas
Mano ši trumputė ir paviršutiniška psichotropinių narkotikų apžvalga, nėra siekis atskleisti šį klausimą iš esmės, tam neužtektų ir 1000 puslapių traktato. Tai tėra noras dar kartą atkreipti dėmesį į didžiulę problemą, kuri iškilo sparčiai naikinamai Lietuvai.
Aš pabandžiau kelti klausimą, kas daroma su mūsų visuomene?
Kodėl žmonės į Seimą renka vagis ir idiotus?
Juk sveikas žmogus, besirūpinantis savo šeimos, savo valstybės, savo tautos ateitimi, negalėtų taip elgtis.
Ir aš prieinu išvados, kad per 25 metus globalistamas, padedant užsienio sionistų sorošų fondams, laisvosios rinkos apologetams, pavyko didelę dalį mūsų tautos paversti bepročiais. Nemažą vaidmenį, mano įsitikinimu, Lietuvos nuprotinime suvaidino tautos narkotizacija.
Dar truputį, ir įvyks pilna laisvosios rinkos ekonomikos pergalė Lietuvoje – Lietuvoje nebeliks nei vieno protiškai sveiko lietuvio, o gali būti, ir nei vieno lietuvio apskritai.
Biomedicinos dr. Algimantas Lebionka
Nuorodos:
[1]
[2]
[3]
[4]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą