Mario Dragi buvo gana kuklus. „Pinigų
kredito politika niekada nedirbo geriau, negu dabar“, - giriasi
Europos centrinio banko prezidentas (ECB) pirmoje spaudos
konferencijoje po vasaros pertraukos.
Mažau negu po
savaitės italams teko teisintis. Kaip tyčia, Italijos banko
duomenys rodo, kad gana patrauklią pinigų-kredito politiką,
tikriausiai, ne taip lengva perkelti į ekonomiką, kaip to norėtų
centriniai bankai. Italijos bankas nesenai, kaip rodo mėnesio
ataskaita, pasiekė naują neigiamą rekordą.
Po to įsipareigojimai euro sistemos
atžvilgiu (taip vadinamam balansui Target2) rugsėjo mėnesį išaugo
daugiau negu 10%, iki 327 milijardų eurų. Tai viršija ankstesnį
rekordą, kurį centriniam bankui teko paskelbti euro krizės
įkarščio metu, 2012 rugpjūčio mėnesį.
ECB
obligacijų pirkimo programa nedirba
Vienas iš karščiausių ginčų
grįžta. Visi mokėjimai euro zonoje tarp
valstybių vyksta per Target2. Jeigu valstybės bankai gauna daugiau
pinigų, negu perduoda kitos valstybės, atsiranda tiksliniai
kreditiniai įsipareigojimai. Jeigu gi bankai perveda į užsienį
daugiau pinigų, negu gauna, tai tiksliniai kreditiniai
įsipareigojimai atsiranda centrinio banko balanse.
„Rekordiškai
didelis Target2 balanso lygis Italijoje — aiškus požymis to, kad
kiekybinis suminkštinimas (QE) nedirba“, — sako Fabio Bolboni,
HSBC ekonomistas iš Londono. Iš tikrųjų, daugiamilijardinė ECB
obligacijų pirkimo programa (sutrumpintai QE) turėjo padėti
išlyginti disbalansą euro zonoje. Bet viskas įvyko kaip tik
atvirkščiai. Nuo QE programos pradžios 2015 metų kovo mėnesį
balansas Target2 vėl žymiai išaugo. „Didžiulės lėšos, kurios
atsiranda dėka obligacijų pirkimo programos, nepadeda Italijos
augimui, pinigai išeina į užsienį“, — sako Balboni.
Italijai skubiai reikalingas augimas.
Nesenai atliktų tyrimų duomenimis, kuriuos atliko Deutsche Bank,
Italija yra vienintele nuskurdusia šalimi Euro zonoje nuo 1999 metų,
lyginant pagal apimtį pramoninės gamybos vienam gyventojui. Net
Graikija ir Portugalija po euro zonos įkūrimo gali pasigirti
nedideliu prieaugiu. Ir egzistuoja labai nedaug šansų staigiam
posūkiui Italijos ekonomikoje.
Ypač tai atsispindėjo darbo
rinkoje. Bedarbystės lygis Italijoje (11,4%) ne pats didžiausias
euro zonoje. Bet jaunimo nedarbas yra 39,2%. Tokio didelio skirtumo
nėra nei vienoje kitoje Europos valstybėje. „Jaunimas Italijoje
labiausiai baudžiamas“, — Sako Maeko Stringa iš Deutsche Bank.
Italija tampa politine mįsle
Kas liečia euro zoną Deutsche Bank ekonomistai nėra
optimistai. Bet, jų nuomone, Italijos perspektyvos ypač liūdnos.
„Italija pasižymi savo politiniu nestabilumu, bet to, ką mes
pergyvename dabar, dar niekada nebuvo“— sako Stringa. Šalis
tampa politine mįsle.
Labiausiai ekonomistus jaudina du
dalykai: pavojinga priklausomybė tarp probleminių bankų ir
silpstančios valstybės, ir būsimu referendumu rudens gale.
Italijos premjeras Mateo Renci nori organizuoti balsavimą, kad
reorganizuoti Senatą. Kadangi jis susiejo savo politinį likimą su
šiais rinkimais, netiesiogiai, referendumas taps balsavimu už patį
Rencį. Jis žino, kad jį palaiko daugiau trečdalio gyventojų, bet
to nepakanka, kad gauti daugumą. Paskutinės apklausos parodo, kad
stovykla tų, kurie balsuos prieš, žymiai didesnė.
Stringo
iš Deutsche Bank nuomone, didžiausia politine rizika euro zonai yra
visai ne politiškai paralyžiuota Ispanija, arba artėjantys
rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, o Italija ir jos referendumas.
Jis nėra vienintelis, kuris taip vertina situaciją. Antradienį
reitingų agentūra Fitch perspėjo apie suplanuoto referendumo
pasekmes: „Visi politiniai sukrėtimai ar sunkumai bankuose, kurie
paliečia realios ekonomikos sektorių, gali turėti negatyvų
poveikį į reitingus, kuriuos mes suteikiame Italijai“.
Italijos laikas senka
Referendumas
liečia visą finansinį pasaulį. Prasmė aiški: Italijos laikas
baigiasi. Jeigu artimiausiu laiku Roma nesugebės įvykdyti
radikalius pokyčius, tai viena iš Europos Sąjungos valstybių
įkūrėjų taps viena iš didžiausių rizikų jai. Morgan Stanley
analitikų nuomone, kurie užsiima referendumo detaliu tyrimu,
neverta laukti pergalės. Ekspertai vertina tikimybę to, kad Renci
su savo referendumu išeis iš sunkios padėties, yra viso 35%. Po to
matomai atsiras pereinamoji vyriausybė, galimas daiktas, net
vadovaujama Renci, bet ji taip pat dels su reformomis.
Bet
nerimą pas analitikus sukelia kitas scenarijus, pagal kurį Renci su
savo referendumu su triukšmu pralaimi, ir, priedo suplanuoti
rinkimai atneša pergalę „Penkių žvaigždžių“ judėjimui,
kurie pasisako prieš europinį kursą. Nors ekspertai neskaito, kad
Italija išeis iš euro zonos, bet labai didelė rizika, kad po to
bus atšauktos reformos ir skola toliau augs.
Kad atsitiesti,
šaliai reikalingas pigus euras. Morgan Stanley skaičiavimais,
lyginant su teisinga kaina šiai šaliai, Italijoje euro pervertintas
maždaug 15%. Dar labiau euro zona nenaudinga Graikijai: „Rinkos
reikiamai neįvertintos ir yra didelės rizikos itališkoms
obligacijoms ir akcijoms“.
Kas liečia obligacijas, tai dėl
jų finansinės rinkos galima nesijaudinti, nes ECB obligacijų
pirkimo programa garantuoja, kad vertybinių popierių kaina stipriai
nenukris. Šį pažadą Dragi tesės.
vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą