2018-04-22

Neleiskim žmogui-pelėsiui naikinti sostinės


Aš gyvenu Vilniuje nuo 1951 metų, nuo pat gimimo. Aš pamenu griuvėsius Vilniaus centre, medinį vokiečių „Helios“ kino teatrą su trofėjiniu „Tarzanu“, autobusų stotį Jogailos gatvėje, pradėjusį gerėti gyvenimą, kai sviestą tėvai ėmė tepti ne tik vaikams, bet ir sau, atsisakę margarino, pamenu pirmą Vilniaus troleibusą, pamenu paminklo Petrui Cvirkai atidengimą, gražiai sutvarkytą aikštę, išasfaltuotą gatvę. Tai buvo didelė šventė. Žmonės kūrė, statė, tvarkė, mokėsi, augo ir gražėjo Vilnius. Tai buvo mano gražiausias gyvenimo laikas: vaikystė.




Nenustebau išgirdęs apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ketinimą sugriauti mano vaikystės prisiminimų kampelį – Petro Cvirkos skverą, nugriauti literatūros klasiko Petro Cvirkos paminklą. Iš šio moraliai ir protiškai degradavusio žmogaus Šimašiaus nebuvo galima ko nors gero tikėtis.

Žmonės sako: „kas melagis, tas ir vagis.“ Dešimtmetį šitas apsivogęs degradantas vadovavo chroniškų melagių institutui, kuris visuomenei meluoja apie neegzistuojantį Žemėje absurdą - „Laisvąją rinką“, kitas iš piršto išlaužtas kvailystes.

Ko gali tikėtis iš žmogaus, kuris subjaurojo Lukiškių aikštę ir joje nori įrengti ne tai raudų sieną, ne tai bunkerį, ne tai kurmrausį? Ko gali tikėtis iš žmogaus, kuris sunaikino ir išvogė Žalgirio stadiono kompleksą, pavogdamas iš miesto 50 milijonų vertės žemės sklypą? Prie ko prisiliečia Šimašius, jis viską degraduoja, kaip pelėsis. Žmogus-pelėsis negali kurti, jis gali vogti kitų sukurtą turtą ir viską aplink save degraduoti.

Yra žmonės kūrėjai, o yra griovėjai-destruktoriai. Pastariesiems priklauso žmogus-pelėsis Šimašius.

Su pelėsiais kovoti yra vienas būdas - juos išnaikinti. Su žmonėmis-pelėsiais galima kovoti susitelkus visuomenei, sukuriant jiems nepakantumo atmosferą. Vilniuje tam atėjo laikas.

Neleiskim žmogui-pelėsiui naikinti sostinės!





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą