Lenkijos tautinio orumo pamokos mums ir kitiems: Negalima apsimesti, kad lyja lietus, kai tau spjaudo į veidą, sako lenkai

Lenkai neapsimetinėja, kai jiems spjaudo į veidą. Lenkijos senatas patvirtino Lenkijos seimo sausio 25 dieną priimtą IPN (Tautos atminties institutas, lenk. INSTYTUT PAMIĘCI NARODOWEJ) įstatymą, kuris numato bausmę iki trijų metų kalėjimo arba baudą už naudojimą formuluotės „lenkiškos mirties stovyklos“.

Viso pasaulio sionistų organizacijos ir jų kontroliuojama spauda sukėlė negirdėtą informacinę ataką prieš Lenkiją, matomai, skaitydamos, kad teisumo monopolis priklauso tik žydams. „Gojai“, apriori, yra neteisūs, o šmeižtą atmetantys „gojai“ - nedelsiant paskelbiami „antisemitais“, savotiškais „neliečiamaisiais“. Su lenkais sionistų „fintas“ nepraėjo.

Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda Lenkijos televizijai (TVP info) pasakė: „Aš priblokštas, nes šio įstatymo projektas buvo jau senai svarstomas“. Prezidentas pažymėjo, kad kelionės į Izraelį metu buvo aptariamas įstatymo projektas, kad šis įstatymas neblokuoja istorinių tyrimų, o atsakomybė nėra taikoma asmenims, vykdantiems mokslinius tyrimus, ar vykdančius kūrybinę veiklą.

Lenkijos IPN įstatymą sukritikavo JAV valstybės departamentas. JAV nuomone, naujas įstatymas gali neigiamai paveikti žodžio laisvę.

Lenkijos URM spaudos sekretorius dėl JAV reakcijos pareiškė: „Pataisos neriboja žodžio laisvės, mokslinių tyrimų, istorinių diskusijų, o taip pat menininkų veiklos, apie ką buvo iš pat pradžių žinoma visuomenei“.

Radio Polska rašoma, kad Lenkijos politikai nuvilti Izraelio ir JAV valstybės departamento reakcijos į priimtą įstatymą dėl lenkų tautos garbės. Senato pirmininkas Stanislavas Karčevskis užtikrino, kad naujas įstatymas skirtas tik apginti istorinę tiesą Holokausto tema. Jis pasakė: „Aš neslėpsiu, mes labai nusivylę ir nustebinti, kad mūsų kova už istorinę tiesą ir lenkų tautos garbę iškreipta forma priimama Lenkijos opozicijos, o taip pat įvairių sluoksnių užsienyje, su kuriais mes norime bendradarbiauti“.

Mane, prisipažinsiu, žavi lenkų tautinio orumo jausmas. Lietuviams to lenkiško patriotiško orumo labai trūksta. Jo stinga ne tik mums, bet ir žymiai didesnėms už lenkų tautoms, nors tai, suprantama, nėra joks pasiteisinimas mums.

Aš tiesiog prisiminiau daugeliui žinomą ir pamokantį pavyzdį – Piotro Tolstojaus istoriją. Ši istorija tik rodo, kad rusai, gali būti, jau pripratinti sakyti „ačiū“, kai jiems spjaudo į veidą.

Levo Tolstojaus proanūkis Piotras, kuris paveldėjo „blogą“ prosenelio savybę – sakyti tiesą, buvo priverstas teisintis.

Dauguma Levo Tolstojaus palikuonių po 1917 metų bolševikinio perversmo, kurio vadovai, absoliučia dauguma, buvo žydų tautybės asmenys, emigravo iš Rusijos. Tolstojaus Anūkas Piotras sugrįžo iš emigracijos 1944 metais. Jo sūnus Piotras šiuo metu yra Rusijos Dūmos narys, Dūmos pirmininko pavaduotojas.

Piotras Tolstojus apie tragišką savo šeimos ir visos Rusijos likimą praėjusių metų sausio 25 dieną pasakė: „Žmonės, kurie yra anūkai ir proanūkai tų, kurie sugriovė mūsų šventyklas, iššokę iš sėslumo ribos su naganais 1917 metais, šiandien, dirbdami labai gerbiamose vietose – radijo stotyse, įstatymų leidybos susirinkimuose, tęsia savo senelių darbą“.

Ataką prieš Piotrą Totstojų surengė įvairūs Rusijos žydų veikėjai, kurie, tarp kitko, ir išprovokavo šį konfliktą savo pasipriešinimu perduoti Petrogrado stačiatikių soborą tikintiesiems stačiatikiams, kad šie galėtų čia atlikti čiasavo religines apeigas, pasidalindami soborą su jį lankančiais turistais.

Iš Petro Tokstojaus ėmė reikalauti atsiprašymo vis nauji Rusijos žydų veikėjai ir religinės organizacijos, tarp jų ir sekta Habad Liubavič (fašistinėj, jos žinovo Eduardo Hodos teigimu, http://hodos-video.com), reikalavo vis naujų atsiprašymų už jo išsakytą tiesą. Žemiau video, šiai istorijai skirta išsami publikacija Rusijos portale Kont, kurioje surinkta medžiaga tik patvirtina, kad Piotras Tolstojus buvo teisus. https://cont.ws/@Artads/502341

Rusai ima priešintis melui apie jų istoriją

Tai įvyko prieš kelias dienas, radios stoties „KP“ tiesioginės transliacijos laidoje. Susimušė du istorikai: žydų tautybės istorikas Eduardas Svanidzė ir Maksimas Ševčiukas, kurio tautybė man nežinoma. Ginčas kilo dėl rusų teisės studijuoti istoriją, Josifo Stalino istorinio vaidmens kontekste.

Negalima apsimesti, kad lyja lietus, kai tau spjaudo į veidą. Reikia spjauti atgal, kad oponentui praeitų noras spjaudytis. Tokia yra lenkų pamoka, kurią pakartojo M.Ševčiukas.