2017-05-02

Valentinas Katasonovas. Kaip „neturtingi“ Rotšildai gali valdyti pasaulį?


Susidomėjimas Rotšildų klanu dar kartą per 200 metų sustiprėjo ryšium su Prancūzijos prezidento rinkimais – po to, kai mažai kam žinomas 39 - metis Emanuelis Makronas pirmame rinkimų ture aplenkė visus kitus kandidatus, o prancūzų MIP sutartinai ėmė rašyti apie jį kaip apie sekantį Prancūzijos prezidentą (bet sulaukim antrojo turo gegužės 7). Veržlų Makrono iškėlimą į politikos avansceną daugelis sieja su tuo, kad prieš penkis metus šis jaunas žmogus žengė į valdžios koridorius tiesiai iš Rotšildų banko Paryžiuje. Todėl daroma išvada, kad Rotšildai, šitie „karalių bankininkai ir bankininkų karaliai“, taip pat kaip ХIX-ХХ amžiais, toliau valdo Prancūziją (jei ne pasaulį).

Niekas nepaneigė kapitalistinės visuomenės formulės, pagal kurią politinis svoris žmogaus ar žmonių grupės - tiesiog proporcingas kapitalui, kurį šis žmogus (grupė) valdo. Atitinkamai, pačiais įtakingiausiais žmonėmis turi būti žmonės, užimantys pirmas eilutes Forbes milijardierių reitinge. 2017 kovo 20 dieną buvo paskelbtas 31 pasaulinis dolerinių milijardierių reitingas. Iš jo sužinome, kad milijardierių skaičius planetoje pirmą kartą viršijo du tūkstančius žmonių (išaugo nuo 1810 iki 2043 žmonių), o bendras šios super turtingųjų bendruomenės turtas išaugo iki 7,7 trilijonų dolerių (18%).

Ketvirtus metus iš eilės aukščiausią reitingo eilutę užima Bilas Geitsas, Microsoft įkūrėjas. Jo turtas išaugo nuo 75 iki 86 milijardų dolerių. Antroje Eilutėje – Berkshire Hathaway vadovas Warren Buffett, jo turtas per 12 mėnesių padidėjo nuo 14,8 milijardų iki 75,6 milijardų dolerių. Trečioje vietoje – Amazon steigėjas Jeff Bezos, pakilęs per metus iš penktos vietos per dvi pakopas (72,8 milijardai dolerių).


Tikriausiai, visi jie tolimi nuo politikos, tačiau mintis apie jų lemiamą įtaką į politinius procesus turi pagrindą. Pavyzdžiui, per pernykščius JAV prezidento rinkimus karštai buvo aptarinėjamas klausimas apie įtaką į priešrinkiminę kompaniją Amerikoje ko tik norite, bet man nepavyko surasti amerikietiškose MIP nei vienos publikacijos apie tai, kad į rinkimų procesą aktyviai veiktų Bilas Geitsas, Vorenas Bafetas ar Defas Bezos. O štai vardų tų, ką įtarėme aktyviai kišantis į Klinton ir Trampo kovą, mes neatrasime pirmame dešimtuke, o gal ir pirmame Forbes reitingo šimtuke. Taip, vienas iš „įtariamųjų“, tėra 29 vietoje su kapitalu 25,2 milijardai dolerių. Deividas Rokfeleris, vienintelis iš šio klano patekęs į reitingą (mirė 102-aisiais gyvenimo metais 2017 metų kovo 20 dieną), tėra 58 - oje vietoje su „kuklia“ 3,3 milijardų dolerių suma.

Labiausiai įtartina: tarp dviejų su virš dolerinių milijardierių mes neatrasime nei vieno Rotšildo! Šios didelės šeimos atstovai per 31 Forbes reitingo publikavimo metus nefigūravo juose nei karto! Bet tuo pat metu susidomėjimas Rotšildais kur kas didesnis negu bet kuriuo kitu figūrantu iš pasaulinio milijardierių sąrašo. Ir neapleidžia pojūtis, kad Rotšildų imperija nematoma, bet dalyvauja politiniame pasaulio žemėlapyje.

Priminsiu tik pagrindinius aktyvus, kuriuos valdo šioje imperijoje „karaliaujančių namų“ nariai.

Bankų sfera. 1. Bankas N. M. Rothschild & Son (Londonas). Seniausias Rotšildų bankas, įkurtas 1811 metais. Yra valdomas barono Deivido de Rotšildo. 2. Bankas Rothschild & Cie (Prancūzija) valdomas to paties Daeivido de Rotšildo. 3. Šveicariškas bankas Rothschild AG (Ciurichas), kurį valdo Eli Rotšildas. 4. Bankas JNR Ltd, investuojantis į Rusijos ir Ukrainos kompanijas. Valdo Natanielis (Nata) Rotšildas.

Londono, Prancūzijos ir Šveicarijos bankai apjungti į Rothschild Group. Grupės turi 57 ofisus 45 šalyse penkiuose kontinentuose, juose dirba apie 3000 darbuotojų. Rothschild Group specializuojasi investiciniame bankinge, ypač suliejimo ir absorbavimo sferoje.

Finansiniai holdingai ir investiciniai fondai. 1. Holdingo kompanija Concordia B.V. Jai vadovauja vis tas pats baronas Deividas de Rotšildas. Bendrasavininkiais yra Londono ir Paryžiaus bankai. Jo valdomas kontrolinis akcijų paketas Šveicarų holdingo kompanijos Continuation Holdings of Switzerland, Kanados ir Amerikos bankų. 2. Draudimo fondas Afficus Capital Inc., kurį valdo Nat Rotšildas. 3. Holdingo kompanija „Sosete d'envestisman du Nor“. 4. Hedž-fondas Atticus Capital su kapitalizacija 14 milijardai dolerių.


Išteklių gavybos pramonė. 1. kompanija „Rio Trinto“, specializuojasi anglies, geležies, vario, urano, aukso, deimantų ir aliuminio gavyboje. 2. De Biers (Evelin Rotšild) – tarptautinė deimantų gavybos ir apdirbimo kompanija. 3. Anglo American Corporation. Energetika. 4. Vanco International Limited – dirba energetikos sferoje.

Nekilnojamojo turto verslas, viešbučiai ir restoranai. 1. Nekilnojamojo turto kompanija „Trigranit“ (Vengrija). Natanijielio Rotšildo akcijų dalis – 12%. Padarytos investicijos į Rusijos nekilnojamą turtą apie 5 milijardai dolerių. 2. Viešbučių ir restoranų tinklas RLM, kuriuos valdo Eli Rotšild.

Masinės informavimo priemonės ir leidyba. 1. Economist, Daily Telegraph (Evelin Rotšild) 2. Paryžiaus leidykla „Presses de la Cité“, prancūzų laikraštis „Liberation“, BBC (vadovas Marcus Agius, Edmundo Rotšildo žentas) ir kitos MIP.

Kitos verslo sferos ir rūšys. 1. „FirstMark Communications International LLC“ ir „FieldFresh Foods“ (valdo Evelin Rotšild ir jo žmona Lin Forester. 2. Muzikinė kompanija F7 Music JAV (Entoni Rotšild). 3. Vyno gamyba (pilys Šato Muton ir Šato Lafit, kur gaminamos Šato Muton rūšies vynas). 4. Daugiau negu 100 parkų ir sodų Europos teritorijoje.

Skaitlingas ir margas Rotšildų ūkis yra valdomas finansinės-holdingo kompanijos Rothschild & Co, kuri, savo ruožtu, kontroliuojama prancūziška ir angliška Rotšildų šeimos šakų. Anksčiau holdingas buvo vadinamas Paris Orléans SCA (ši kompanija buvo įsteigta dar 1838 metais ir iš pradžių buvo geležinkelių kompanija). Bendrame šeimos susirinkime 2015 metų rugsėjo 24 dieną holdingas buvo pervadintas į Rothschild & Co. Rotšildų šeima kontroliuoja apie 60% Rothschild & Co. Likusi dalis akcijų yra laisvoje biržos apyvartoje. Rothschild & Co valdo kompaniją Сoncordia BV. Concordia BV, savo ruožtu, kontroliuoja Rothschilds Continuation Holdings AG, o šios veiklą kontroliuoja bankų grupė Rothschild's Group.

Ir štai dabar kas įdomiausia. Bendros pajamos (pardavimai) Rothschild & Co per kelis paskutinius metus, pagal oficialias ataskaitas, varijuoja nuo 1 iki 1,5 milijardų eurų. Grynasis pelnas per metus – diapazone nuo 50 iki 200 milijonų eurų. O štai kiti rodikliai. 2015 metais holdingo kontroliuojami aktyvai buvo vertinami 9,1 milijardais. Rothschild & Co kapitalizacija sudarė 1,85 milijardus eurų. Perskaičiavus į dolerius gauname kiek daugiau 2 milijardų. Nedaro įspūdžio nei pelnas, nei kontroliuojamų aktyvų apimtis, nei rinkos kapitalizacija. Palyginimui rodikliai kompanijos Berkshire Hathaway Voreno Bafeto už 2016 metus (milijardais dolerių): gautos pajamos - 210,8; pelnas - 24,1; aktyvai - 561,1; kapitalizacija – 360,1.

Kaip sakoma, pajauskite skirtumą. Finansiniai rodikliai milijardieriaus-vienišiaus Voreno Bafeto kompanijų dešimtis kartų viršija bendrus rodiklius visos Rotšildų imperijos, apjungtos po finansinio holdingo Rothschild & Co vėliava! Kad nors kažkaip nuimti akivaizdų neatitikimą prieštaravimą tarp pripažinimo realios Rotšildų įtakos į pasaulio politiką ir jų gana kuklų turtinį statusą, ekspertai priversti naudotis visai kitais skaičiais, pasiremiant tomis kapitalo apimtimis, kurias turėjo Rotšildai XIX amžiuje ir išeinant iš prielaidos, kad jų turtas nuo tų laikų mažų mažiausiai nesumažėjo. Taip, Nicholas Hagger sukėlusioje triukšmą knygoje „Sindikatas. Istorija sukūrimo slaptos pasaulio vyriausybės ir metodai jo poveikio į pasaulio politiką ir ekonomiką“ (Nicolas Hagger. The Syndicate. The Story of the Coning World Government. O Books, 2004) rašo: „O kaip įvertinti Rotšildų turtą? Į sąrašą pačių turtingiausių pasaulio žmonių, kaip taisyklė, neįtraukia dinastines šeimas. Jeigu 1850 metais Rotšildai turėjo 6 milijardus dolerių (pats mažiausiais vertinimas), tai, darant prielaidą, kad jų turto pamatai liko sveiki, tai šie pinigai turėjo būti investuoti tokiu būdu, kad nešti nuo 4 iki 8 procentų per metus, kas duoda mums skaičius nuo 1,9 iki 4,9 trilijonų dolerių (tai yra mūsų vertinimu daugiau už visą pasaulio turtą). Paimkim patį konservatyviausią vertinimą – tai yra apie vieną trilijoną. Palyginimui tarkim, 2004 metais Bilo Geitso turtas buvo vertinamas 32 milijardais dolerių. Jeigu skaičiuoti, kad turint kiek daugiau 300 milijardų, šiandien galima nupirkti visą auksą, saugomą visuose pasaulio bankuose, ir kad JAV nacionalinė skola sudaro (2004 metais) 7,5 trilijonus dolerių, tai Rotšildų padėtis finansų pasaulyje tampa aiški“.


Šiuolaikinėje literatūroje Rotšildų klano turtas dažniausiai vertinamas apie 3 trilijonus dolerių, Tuo pačiu pažymima, kad Rokfelerių klanas turi 1 trilijonu dolerių mažiau. Ką gi, galima sutikti su tuo, kad reali finansinė-turtinė Rotšildų padėtis neatsispindi jų kontroliuojamų kompanijų ir bankų finansinėse ataskaitose, o taip pat Forbes reitinguose. Kyla klausimas: kaip paaiškinti tokį neatitikimą. Įvardinsiu tris versijas.

Pirma versija. Rotšildų klanas gana skaitlingas, ir šiuolaikiniams Rotšildams tekęs palikimas iš žymiųjų XIX prosenelių tolygiai pasiskirsto tarp visu klano narių. Majerio Amšelio Rotšildo valia (1744-1812), Rotšildai turėjo jaustis viena didele šeima. „Išorinių“ požiūriu reikia būti labai atsargiems ir kukliems. Asmeninis turtas kiekvieno, net aukščiausiai stovinčio ir sėkmingiausio šeimos nario šiandien negali viršyti 1 milijardo dolerių, Atsiradus „pertekliams“ jie turi būti perskirstomi kitų klano narių naudai.

Antra versija. Rotšildai jau senai ėmė naudotis trastais, kurie yra patikimos priemonės slėpti aktyvus nuo pašalinių akių. Pirmiausiai nuo mokesčių organų akių (jeigu kapitalai gauti kriminaliniu būdu). Trečioje eilėje nuo įvairios rūšies revoliucionierių ir kitų radikalų, į kuriuos Rotšildų pavardė veikia kaip jautį raudonas skuduras. Žinoma, kad trastai masiškai atsirado Amerikoje daugiau negu prieš šimtą metų. Idėja priklauso tuometiniams Rotšildams, kurie ją ir įgyvendino. Pilnos trastų statistikos Amerikoje nėra. Tuo labiau nėra išsamios informacijos apie jų klientus. Jeigu įsižiūrėti atidžiau, galima pamatyti pavyzdžius, kaip Rotšildai naudojasi trastais. Visi aktyvai to paties Džordžo Sorošo – tėra tik kapitalai, kuriuos Rotšildai perdavė patikėtiniam valdymui niekam nežinomam Vengrijos žydui pavarde Švarcas ir kuris be to atlieka Rotšildų PR-tarnybos funkcijas.

Trečia versija. Per du Rotšildų klano egzistavimo šimtmečius pasireiškė jo specializacija pasaulio biznyje. Tai, pirmiausiai, auksas. Antra, narkotikai. Narkotikų verslas – traktuojamas kaip šešėlinė veikla. Nei pačios operacijos su narkotikais, nei finansiniai šių operacijų rezultatai nepatenka į oficialią finansinę atskaitomybę. Kas liečia auksą, tai jo apyvarta irgi aktyviai vyksta šešėlinės ekonomikos kontūre. Be to, auksas šiandien vis daugiau išvedamas iš įprastinės bankų atskaitomybės. Tai savotiškas užbalansinis aktyvas, naudojamas „aukso šeimininkų“ (Rotšildų) sprendžiant savus komercinius ir politinius uždavinius.

Manau, kad paaiškinant, kodėl šiuolaikiniai Rotšildai tokie „neturtingi“, reikia naudoti visas tris versijas, kurios papildo viena kitą. Apie kiekvieną iš jų yra prasmė pakalbėti kitose sekančiuose straipsniuose.

Šaltinis:



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą