2017-09-20

Ong San Su Či nekalta! Su musulmonais niekam nelemta gyventi taikoje, nes islamas ir terorizmas yra neatskiriami. Tai įrodė Europos įvykiai


Nekeikime Nobelio taikos premijos laureatės Ong San Su Či. Europa pakartos Mianmaro (Birmos) istoriją, nes gyventi kartu su musulmonais neįmanoma.

Mianmare rachindža, dėl kurių globalistai kelia isteriją - bemoksliai neraštingi musulmonai, atsikraustę iš Bangladešo, neturintys šio šalies pilietybės. Jų - 1,1 milijono (viso šalyje 60 milijonų gyventojų). Tai yra tokie patys atėjūnai, kokie šiandien nelegaliai ateina iš Afrikos ir Azijos į Europą ir čia kuria savo getus, No-Go zonas, į kurias negali įeiti krikščionys ir judėjai. Vieną kartą, prieš tris šimtus metų, krikščionys jau varė lauk iš Europos musulmonus, griovė mečečių minaretus. Kam kartoti savo klaidas, ar ne geriau prisiminti Europos istoriją. Jei nenorime mokytis iš savo istorijos, panagrinėkime Mianmaras įvykius. Jie labai panašūs į tuos, kas šiuo metu vyksta Europoje, kur kiekvieną dieną musulmonai prieš europiečius vykdo teroro aktus.





Yra Europoje tokia bepročių šalis Lithuania, jos vėliava, lygiai kaip Mianmaro, tik be žvaigždės, kurios išprotėjusi valdžia veža musulmonus į savo valstybę laisvu noru, nepasitarusi su gyventojais, kuria teroristų-musulmonų naujus anklavus.

Sako: „Kai Dievas nori nubausti, Jis atima protą!“ Tai nepagydoma.

Iš kur atsirado rachindža?

Mianmare yra valstija Rakhaing, kuri šiaurėje ribojasi su Bangladešu. Gyventojai – rakhaiečiai, kurie kalba vienu iš Birmiečių kalbos dialaktų. Jų dauguma budistai, kaip ir birmiečiai. Rakhaiečiais neskaito savęs birmiečiais. Geografiškai jie atskirti kalnų grandine.



Iš kitos jų pusės - Bengalijos įlanka ir Indija, su kuriais jie visada kontaktuodavo. Indija ir ta jos musulmoniška dalis, kuri vėliau tapo Bangladešu, turėjo jiems didelės įtakos.

Mianmaro šiaurėje, prie Bangladešo pasienio, ėmė augti musulmonų gyventojų skaičius, kalbančių bengalų kalba, žymiai tamsesnės odos spalvos negu rakhaiečiai. Tai Mianmare nepripažįstama tautinė grupė „rachindža“. Jie centrinės šalies valdžios skaitomi bengalijos imigrantais iš Bangladeš. Jiems kelis kartus buvo perduodami valdžios nurodymai kraustytis atgal į Bangladeš. Laikui bėgant, radikalizuojantis islamui, rachindža anklavai radikalizavosi, jiems ėmė vadovauti teroristinių grupuočių vadai. Prie to prisidėjo užsienio NVO, radikalaus islamo grupuotės.


Vakarams rachindža tapo Achilo kulnu į kurį galima svaidyti savo ietis, spausti vyriausybę. Jie ėmė kurti siaubo istorijas apie baisius Mianmaro vadovus, „ryjančius“ vargšus musulmonus.

Rugpjūčio 25 dieną islamo teroristai „Arakano rachindža gelbėjimo armija“ užpuolė 30 policijos postų. Žuvo 109 policininkai ir kiti Mianmaro piliečiai. Liepos mėnesį šie teroristai jau buvo nužudę 7 vietos gyventojus.

Mianmaro valdžia ėmėsi represijų prieš teroristus musulmonus. Nukentėjo ir rachindža bendruomenė. Nukauti 370 teroristai, 17 taikių gyventojai. Musulmonų valstybės tvirtina apie kelis tūkstančius žuvusių.



Musulmonai ėmė šaukti apie musulmonų „genocidą“. Tik kur jie buvo, kai Egipte vyko koptų genocidas, kai Islamo Valstybė vykdė krikščionių genocidą. O kas šiandien vyksta Europoje, ar tai ne krikščionių genocidas, kai kiekvieną dieną musulmonai vykdo teroro aktus?

Teroristinį „Rachindža gelbėjimo armija“ kilo iš Afganistano Alkaidos bazių 8-me dešimtmetyje, vėliau juos parėmė Saudo Arabija ir Pakistano ir Afganistano teroristai.

Konflikto pradžia stebėtinai sutapo su naftos ir dujų atradimu šiame Mianmaro regione 2000 pradžioje. 2013 metais buvo baigta naftotiekio statyba iš Rakchaino į Kiniją. Ten didžiausia dujų verslovė „Tan Šve.“


JAV ėmė megzti intrigas prieš Kiniją. Išlindo Sorošo ausys – organizuota rachindža paramos NVO
grupė “Burma Task Force”.

Rugpjūčio mėn. 2017 Rakhaing valstijoje vyko masinės budistų demonstracijos prieš teroristus remiančias organizacijas, tarp jų ir SNO, su šūkiais „Mums nereikalingos organizacijos, remiančios teroristus“.

O mums Lietuvoje ar reikalingos Sorošo organizacijos, remiančios islamo teroristus, skatinančios šių teroristų vežimą į Lietuvą? Nekartokime svetimų klaidų!





2017-09-19

Ruošiamas naujas Nobelio premijos išprievartavimo aktas: šį kartą laureatais skelbs kontrabandistus (tęsinys)


Tarptautinis komitetas, įkurtas Italijoje, ruošiasi iškelti į pretendentus 2018 metų Nobelio premijai NVO, kurios jau keli metai Viduržemio jūroje užsiima afrikiečių, nelegalių migrantų, ES sienų ir įstatymų pažeidėjų, kontrabanda į Europą. Ar Nobelio premija bus skirta šioms organizacijoms?


Kam ir už ką dalina Nobelio premijas? (pradžia)

Nobelio premijos suteikimas – istorijos aktas. Studijuojant juos, galima ne tiktai suprasti ir suvokti kai kurias tendencijas, bet ir jas įtakoti, valdyti ateitį, rašo trys mokslininkai- fizikai apie šią „pačią prestižiškiausią premiją pasaulyje.“ 

Prisiminkime: Alfredas Nobelis – trečias Emanuelio Nobelio sūnus gimė 1833 metais. Jo tėvas 1842 metais persikėlė į Peterburgą, kur užsiėmė torpedų konstravimu. 1859 metais tuo užsiėmė ir antras sūnus – Liudvigas Nobelis. Alfredas buvo priverstas sugrįžti į Švediją su tėvu po šeimos verslo bankroto, paskyrė savo gyvenimą sprogstamų medžiagų tyrimui, ypač saugiai nitroglicerino gamybai ir jo panaudojimui.

1862 metais jis pateikė paraišką dinamito patentui ir Švedijoje atidarė gamykla „Nitroglicerinas“ tapusią visos pramoninės grupės sukūrimo pradžia Europoje.

1895 metais Paryžiuje A.Nobelis pasirašė testamentą, kuriuo didesnę savo turto dalį, 31 milijoną kronų, paskyrė Nobelio premijos fondui. Premijos turėjo būti skiriamos medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.

Vienos tautos atstovų pasiekimus Nobelio komitetas iškelia, o kitų sąmoningai menkina

Nobelio premijos Komiteto veikla kelia daug klausimų. Pavyzdžiui premijos nesuteikimas rusų mokslininkui, Periodinio dėsnio atradėjui Dmitrijui Mendelejevui, priskiriamas prie pačių gėdingiausių šio Komiteto sprendimų.

D.Mendelejevui Nobelio premija nebuvo skirta tuo pretekstu, kad atradimas buvo padarytas „senai“. Pasaulio mokslinė bendruomenė, tarytum mėgdžiodama Nobelio komitetui, slepia šio mokslininko atradimą: Periodinis dėsnis paprastai skelbiamas nenurodant autoriaus pavardės.

Rusų mokslininkai atkreipia dėmesį, kad rusų ir sovietiniai mokslininkai buvo diskriminuojami Nobelio premijų komiteto.

Iki 2010 metų viso buvo įteiktos 543 premijos. JAV gavo 326, didžioji Britanija -115, Vokietija - 102, Prancūzija -57, Rusija - 21.

Rusų mokslininkų nuomone, Nobelio premija Rusijos atstovams dažnai yra skiriamos už antirusišką veiklą. Tarp tokių Nobelio premijos laureatų minimas TSRS sugriovėjas Michailas Gorbačiovas, žydų tautybės rašytojas B.Pasternakas, kuriam premija buvo skirta ne už „neblogus eilėraščius“, o už „antisovietinį romaną“ „Daktaras Živago“, o taip pat žydas Josifas Brodskis, savo bendraamžių nevertintas, Rusijoje teistas už veltėdžiavimą, o išaukštintas tarptautinės žydijos tada, kai emigravo į JAV.

„Didieji rusų rašytojai L.Tolstojus ir A.Čechovas nenusipelnė garbės gauti premijos.

Manoma, kad vidutinio talento rašytojui I.Buninui ši premija buvo suteikta, nes jis emigravo iš Rusijos ir buvo masonas.

Nobelio Komiteto prioritetus atspindi 2004 metų literatūros premijos skyrimas Austrijos rašytojai Elfriede Elinek, sergančiai paveldima psichikos liga. Jos kūryba, pagal kritikų atsiliepimus – mišinys pornografijos ir sadizmo. Už skaitytojų debilizaciją, matomai, 2009 metų literatūros premija skirta rašytojai G.Miuler, nežinia už ką 2015 premija skirta niekam bežinomai baltarusių rašytojai Svetlanai Aleksijevič.

Manoma, kad Nobelio premijos daugiausia skiriamos amerikiečiams, nes Nobelio palikimas yra saugomas amerikiečių bankuose. O kam priklauso Amerikos bankai?

Bojarinovas ir kt. rašo:„Niekam ne paslaptis, kad JAV finansinės organizacijos yra žydų rankose, todėl toks didelis procentas žydų tarp amerikiečių, ir ne tik amerikiečių, Nobelio laureatų. Apie tai rašo S.A.Fridmanas savo Knygoje „Žydai-Nobelio premijos laureatai“ (M., 2000). Tarp kitko, Fridmano knygoje nurodoma, kad D.Mendelejevą 1906 metais laureatų sąraše pakeitęs F.A Muasan, buvo žydas. Jis padarė gana menką atradimą – išskyrė laisvą ftorą.“

L.Radzichovskis straipsnyje „Švediškas Simchas Tora“ (laikraštis «Еврейское слово» № 41 (214), 2004 ) apie laureatų nacionalinę sudėtį rašo, kad iš tuo metu gyvenusių 220 laureatų buvo žydai, 62 anglo-amerikiečiai, 15 - vokiečiai, 11- anglai, 6 - kinai ir t.t.

L.Radzichovskis džiūgauja: „žydai su savo 26 % ХХ amžiuje sudarė maždaug 0,5-0,26% planetos gyventojų. Jų „nobelių tankis“ - 1 laureatas 100 tūkstančių žydų! Anglo saksų ir vokiečių 1 laureatas 1 milijonui.

Pateikiama statistika išduoda L.Radzichovskio susirūpinimą nacionaliniu klausimu ir liudija, kad jis yra svarbus Nobelio komitetui.

Štai kaip paaiškinamas Nobelio premijos paskyrimas A.Enšteinui ( В.Бобров.“По делам его”, “Дуэль” № 43, 1998 г.): „...aktyvus stūmimas Enšteino į Nobelio laureatus ir jo neribotas aukštinimas kaip neva didžiausio visų tautų ir laikų genijaus – visa tai savo rūšies reveransas... už fiziko dalyvavimą sionistų judėjime daugelį metų“.

Tradicinė Nobelio komiteto veikla – dalinimas pinigų ir šlovės savo žmonėms. Taip, premija už veiklą ekologijos srityje buvo skirta JAV žydų bendruomenės nariui, buvusiam JAV viceprezidentui A.Gorui, kurio indėlis į gamtos apsaugą buvo vidutinio filmo nufilmavimas.

Šokiruojančiais tapo Nobelio taikos premijos skyrimas juodaodžiui žydui Barakui Obamai už tai, kad jis tapo JAV prezidentu ir visiškas absurdas, pasityčiojimas iš pasaulio literatūros ir visuomenės buvo 2016 Nobelio literatūros premijos skyrimas žydui narkomanui Bobui Dylanui, kuris praėjusio šimtmečio 6-tame dešimtmetyje pasižymėjo JAV LSD festivaliuose gitara brazdindamas narkomanams balades.

Šis pasityčiojimas iš visuomenės nuomonės rodo, kas yra Nobelio premijos šeimininkas ir lemia jo politiką.

Daugumai žmonių žodis „Nobelio premijos laureatas“ jau senai neskamba išdidžiai, kai laureatais paskiriami atsitiktiniai veikėjai, vienos tautos atstovai. Štai Dž.Stiglicas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas matematinių formulių pagalba įrodinėjo, kad ekonominė krizė, kuri įvyko po kelių metų, yra negalima.

Pateiksime žodžius kito Nobelio laureato – A.Enšteino: „Nėra nei mažiausio šanso, kad branduolinę energiją kada nors galima bus naudoti. Tam reikėtų, kad atomai skiltų pagal mūsų valią...“(1932m.)

Visus Rusijos fizikos leidinius ir skiriamus materialinius išteklius ilgą laiką kontroliavo Nobelio premijos laureato V.Ginzburgo grupuotė. Fizikos-matematikos daktaras A.Ruchadze pasakoja («События и люди, 1948-1991 годы», М., 2001 г.): „Kas man nepatiko V.Ginzburgo veikloje? Kartą jis pasakė, „kad esant kitoms lygioms sąlygoms jis pas save, suprantama, paims žydą...“

Bojarinovas ir kt. rašo: „Nobelio komiteto veikla ne tik neteisinga, bet ir pavojinga, nes komitetas aktyviai dalyvauja formuojant ne šiaip pseudoelitą, kuri, prisidengdama „pačios prestižiškiausios premijos“ vardu, užima aukštus postus mokslo, ekonomikos, politikos valdyme. Nobelio klano visavaldystė atvedė iki to, kad pasaulio mokslas yra krizėje.“

Talmudas draudžia žydams girti ar gerai vertinti „gojų“ veiklą. Todėl, žydų „okupuotas“ Nobelio premijos komitetas iš principo negali niekam kitam skirti Nobelio premijų, išskyrus žydus.

Grįžtu į straipsnio pradžią, į ketinimą Nobelio premijai nominuoti NVO, užsiimančias nelegalų iš Afrikos transportu į Europą. Esu įsitikinęs, kad šioms kriminalinių nusikaltėlių NVO Nobelio premija bus skirta, nes jas remia ir finansuoja žydas Dž.Sorošas (Švarcas).







Ruošiamas naujas Nobelio premijos išprievartavimo aktas: šį kartą laureatais skelbs kontrabandistus


Nobelio premija jo komiteto šiandien devalvuota iki Šniobelio premijos lygio ir tapo pasityčiojimo iš pasaulio visuomenės ir sveiko proto įrankiu. Pasityčiojimas tęsiasi: 2018 metų Nobelio premijai ruošiamasi nominuoti Viduržemio jūros kontrabandistus, kurie pelnosi veždami į Europą nelegalus iš Afrikos ir naikina Europą.



Tarptautinis komitetas, įkurtas Italijoje, ruošiasi iškelti į pretendentus 2018 metų Nobelio premijai NVO, kurios jau kelis metus Viduržemio jūroje užsiima afrikiečių, nelegalių migrantų, ES sienų ir įstatymų pažeidėjų, kontrabanda į Europą.

Šitas šabašas yra pavadintas: „Viduržemio jūros teisieji - už humanitarinį migrantų gelbėjimą jūroje". Tai turėtų būti bendra kandidatų iš nevyriausybinių organizacijų, žvejybos laivyno ir asmenų, kurie, kaip nusprendė šis „komitetas“, „pabėgėlių krizės metu nuolat gelbėjo juos jūrose išilgai migracijos kelių".

Apie šiuos kontrabandistus -“humanistus“, kurių absoliuti dauguma atsisakė bendradarbiauti su Italijos pakrančių apsaugos tarnybomis, kurie nuolatos pažeidinėjo jūrų Kodeksą ir ES įstatymus, kurių ryšiai su kontrabandistais pilnai įrodyti, buvo nuodugniai aprašyta pasaulio spaudoje ir atspindėta mano ankstesnėse publikacijose:



Po Nobelio premijos suteikimo (avansu) daugybės karų kurstytojui Barakui Obamai, narkomanui-muzikantui Bobui Dylanui, niekam nežinomai baltarusių rašytojai - Svetlanai Aleksijevič, galvoji žmogus, ar dar begalima žemiau nusiristi, pasirodo, kad dar galima, galima bus paskirti Nobelio premiją kontrabandistams, mafijozio Sorošo bendraminčiams. Kad tai įvyks, aš net neabejoju.

Bet kaip Nobelio premijos komitetas nusirito iki plintuso, kaip tai įvyko?

Kam ir už ką dalina Nobelio premijas? (tęsinyje)






Pilietinio karo rizikos Vokietijoje


Pilietinio karo rizikų Vokietijoje analizė pateikiama vokiečių portale Pi-news. Žemiau – straipsnio 1 dalies santrauka:

Pilietinis karas – karinis konfliktas valstybėje tarp atskirų gyventojų grupių. Dar prieš kelis metus Vokietijoje niekas apie tai negalvojo.


Politinio konflikto potencialas

Šiuo metu Vokietijoje gyvena 3,5 milijonai turkų. Dauguma jų Redžepo Taipo Erdogano šalininkai.
Kaip žinoma, tarp Vokietijos ir Turkijos pastaruoju metu atsirado įtampa. Erdoganas visada gali mobilizuoti dešimtis tūkstančių savo šalininkų. Be to, Vokietijoje yra apie pusę milijono kurdų. Tai rimtas potencialas neramumams.

Religinis konfliktas

Vokiečiai priversti dalintis savo gyvenimo erdvę su skaitlingais žmonėmis iš kitų kultūrų. Valdančiųjų nedomino, ar vokiečiai pasirengę gyventi kartu atvykėliais iš regionų, kur gyvena archaiškos bendruomenės su primityviu mąstymu, ir kur dominuoja prievarta. Atvykėliai nejaučia jokio dėkingumo už suteiktą saugumą ir aukštą Vakarų Europos pragyvenimo lygį. Jų požiūriu, europiečiai bedieviai išsigimėliai, kurie nepelnytai naudojasi aukštu pragyvenimo lygiu. Europiečiai neturi nei garbės, nei tikėjimo, nei gėdos, nei sąžinės, jiems būdingas lytinis iškrypimas, bevaikystė, abortai, nudizmas, moterų begėdiškumas, kas pas religingus musulmonus iššaukia „relyginę“ neapykantą.

Tai atveda juos prie minties „Mes neapkenčiame jūsų, jūs neverti, kad čia gyventi, nes ši žemė jums nepriklauso, ji priklauso Alachui!“

Tai priežastys, dėl kurių integracija nevyks, o vyksta teroro aktai. Mažiau fanatiški musulmonai irgi turi pakankamai priežasčių europiečių šalintis. Didėjantis musulmonų skaičius dar labiau skatina primesti europiečiams savo religiją ir gyvenimo būdą. Masinės maldos aikštėje yra savo religinių pretenzijų Vokietijoje demonstravimas. Ilgesnėje perspektyvoje tai kelia konflikto galimybę.

Ekonominis konflikto potencialas

43,1 procentai bedarbių Vokietijoje yra iš migrantų šeimų. Tarp valstybinės pašalpos Hartz IV gavėjų (399 eurai, nemokamas būstas, sveikatos draudimas, lengvatos, A.L.) imigrantų yra 52,6 procentai.

Atvykėliai nemoka nei vokiečių kalbos, o jei jos pramoksta, tai vis vien jie neturi profesinės kvalifikacijos.

Intelekto koeficientas išeivių iš įvairių šalių (kai etninių vokiečių IQ - 100): Eritrėjos – 63, Irako – 81, Sirijos ir Maroko – 82, Turkijos – 89, Japonijos 105, Korėjos 106, Singapūro ir Honkongo 108.

Dauguma pabėgėlių iš šalių su žemu IQ, tai verčia galvoti, kad jiems visą gyvenimą bus reikalinga valstybės parama. Jų pragyvenimo lygis visada bus žemesnis. Jeigu valstybė nepajėgs jiems mokėti pašalpų, trumpalaikėje perspektyvoje gali kilti socialiniai konfliktai.




2017-09-18

Melas apie pabėgėlius 2017 (vokiečių -TV dokumentinis filmas, 1 ir 2 dalys)


Vokiečių dokumentalistų filmas pasakoja apie imigrantų antplūdį į Italiją. JF-TV - žurnalistai keliavo pagrindiniais migracijos maršrutais. Jie ne tik nagrinėjo veiksmus, kurių imasi Italijos valdžios institucijos, bet ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį.



Autobusas su imigrantais afrikiečiais Sicilijos Mesinos mieste vyksta į keltą ir keliasi į žemyną. Filmas pasakoja iš kur jie ateina ir kur jie eina toliau? Kaip elgiasi dauguma afrikiečių, kurie atėjo pastaraisias metais į Italiją? Ir kaip pasikeitė „Bella Italia“, „mylima vokiečių šalis“ dėl masinės imigracijos. Žurnalistų maršrutai tęsėsi iš Pietų Italijos iki Alpių. Rodoma, kaip imigracija keičia šalį, kaip pasieniečiais ir policininkai grumiasi su chaosu. Šis chaosas gali tapti Europos pabaiga.




Lietuvių kalbą ir lietuvių Tautą galima išgelbėti tik pasitraukus iš Europos Sąjungos


Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.

Jeigu organizatoriai man šiame renginyje leis kalbėti, aš atvyksiu ir štai ką pasakysiu renginio-pasitarimo dalyviams (Numatomos pasakyti kalbos tekstas):

Lietuvių kalbą ir lietuvių Tautą galima išgelbėti tik pasitraukus iš Europos Sąjungos

2004 metai buvo lemtingi Lietuvai. Tais metais, suklastoto referendumo keliu, mes buvome įmesti į tautų  naikinimo "konclagerį" - Europos sąjungą.


Pripažintas ir eurobiurokratų garbinamas „Jungtinės Europos tėvas“ Kudenchovė Kalergi dar prieš 100 metų nupiešė šio darinio vaizdą. Jo knygoje „Das Pan-Europaishe manifest" surašyti suvienytos Europos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai. Jie lieka nepakitę iki mūsų dienų.

Vienu iš pagrindiniu tikslų Kudenchove-Kalergi skaito vieningos „Europos nacijos“ sukūrimą. Jo požiūriu, nacijos formavimą kraujo ryšių pagrindu yra neteisingas. Jam autorius prieš pastato giminystę pagal dvasią, išskirdamas „europinę naciją“ kaip dvasinę vienovę, turinčią bendrus dvasinius mokytojus (Kudenchove-Kalergi, „Pan-Europa“). Kudenchove-Kalergi siūlė atskirti nacijas nuo valstybių, kad nocionalinio priklausomumo klausimas taptų kiekvienam žmogui „asmeniniu“ reikalu (Taip jau yra lietuviškuose pasuose). Tautybė tuomet taps kiekvienam žmogui antraeiliu dalyku, tai turi atvesti į valstybių sienų sunykimą. Kudenchovė Kalergi rašė: „Egzistuoja tiktai vienas radikalus būdas išspręsti Europos klausimą dėl sienų teisingai ir ilgam. Šis kelias, jo nuomone, tai ne sienų perkėlimas, o jų likvidacija. Europietis <…> turi nukreipti visą savo energiją į sienų likvidavimą, nacionalinių ir ekonominių <…>. Valstybių sienos sutrumpės iki regioninių ir neteks savo reikšmės“.

Knygoje „Praktinis idealizmas“ (1925) jis pateikia būsimos Europos visuomenės hierarchijos struktūros planą. Pagal Kudenchove-Kalergi Europos visuomenę turi sudaryti beveidė masė vergų -„kiekybės žmonėmis“ ir „kokybės žmonių“- kilmingą dvarininkija ir žydai, kurie kartu sudaro branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybę jis atiduoda žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos valdymo.

„Kiekybės žmonės“ pagal „ES tėvą“ yra „sumaišyto kraujo“, o „Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“.

Vieningos Europos statytojų planai nepasikeitė iki šių dienų. ES perspektyvos yra nesuderinamos su Lietuvių tautos gyvastimi.

ES lyderiai veikia griežtai pagal šį planą. Angelos Merkel vykdoma antivokiška, 2015 metais atidarytos ES durys, geriaiusias to įrodymas.

Lietuviškas renegatas, Europos komisaras Vytenis Andriukaitis, 2016 metų vasarą irgi prašneko apie lietuvių tautos vietą užimsiančius „įvairių genetiškų kompozicijų žmones“, apie „didžiulį uždavinį suklijuoti lietuvybę iš įvairių kompozicijų“, o Vokietijos Finansų ministras Volfgangas Scheuble interviu laikraščiui die Zeit paaiškino, kad migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos Europai yra reikalingi tam, kad pagerinti baltąją žmonių rasę, nes „dėl inbrydingo ji išsigimsta.“

Šioje Europos tautų metodiško naikinimo situacijoje, aš lietuvių Tautai matau du kelius: prūsišką-išnykimo ir žydišką-kovos už išlikimą.

Žydiškas kelias („Izraelio“ modelis) – Lietuva – lietuvių tautos namai – nacionalinės valstybės atkūrimas.

„Izraelio“ modelis numato: Jokių santuokų su kitataučiais šalies teritorijoje, griežtai reglamentuotas tautybė įgijimas, giežtai saugomos valstybės sienos, jokių „pabėgėlių“ įleidimo per šias sienas. Aš nevardinsiu visų saugiklių sudėtų Izraelio valstybė įstatymiose, labai teisinguose ir apgalvotuose įstatymuose, kuriuos būtina nukopijuoti ir perkelti į Lietuvą, norint, kad lietuvių tauta nebūtų globalistų sunaikinta.

Pirmas žingsnis šiame kelyje turi būti Lietuvos pasitraukimas iš ES ir suvereniteto atkūrimas. Kito kelio nėra. Visos kitos kalbos apie lietuvių kalbos ar lietuvių tautos išsaugojimą neturi jokios ilgalaikės prasmės.

Jeigu vakarų Europa nutarė susinaikinti, tai jų suverenį teisė. Jau šiandien Austrijos sostinėje Vienoje dauguma moksleivių – musulmonai, o populiariausias naujagimio berniuko vardas Londone – Mochamedas.

Anglija įvertino grėsmę, ji traukiasi. Nėra jokios abejonės, kad Europos komisijos spaudimas įsileisti užkariautojus musulmonus, privers trauktis iš Europos sąjungos Višegrado grupės valstybes.

Mes privalome išeiti iš ES. Kito kelio lietuvių tautai išlikti nėra.  

Šaltiniai:







Gerdas Vildersas: Islamas tai ne religija. Ji yra totalitarinė, pavojinga ir žiauri ideologija, užmaskuota po religija


Interviu laikraščiui De Telegraaf Gerdas Vildersas išsakė savo požiūrį į Islamo religiją.

Vildersas pasakė:

„Prieš kelis dešimtmečius iš musulmoniškų šalių laikinai atvyko keli tūkstančiai žmonių. Bet šis atvykimas tapo nenutrūkstamu. Ši laikina būklė tapo nenutrūkstama. Iš kelių tūkstančių gasterbaiterių tapo šimtai tūkstančių. Milijonai visoje Europoje. Tada jiems buvo pasiūlyta integruotis ir asimiliuotis. Tačiau islamas siekia dominuoti. Nesenai profesorius Koopman išsiaiškino, kad 70 procentų musulmonams islamo taisyklės svarbiau, negu mūsų pasaulietinė teisė. Europoje kiekvieną savaitę žudomi nekalti žmonės vardan Alacho ir islamo. Mums paskelbtas karas ir mes turime apsiginti.“


„Tyrimai parodo, kad 11 procentų Olandijos musulmonų pasirengę vardan religijos naudoti jėgą. Tai 110000 žmonių, dvigubai daugiau, negu visa mūsų kariuomenė!“

Į De Telegraaf žurnalistės klausimą, „Kaip jūsų nuomone galima išsilaisvinti nuo islamo jungo?Gerdas Vildersas atsakė: „Išeiti iš islamo“.

„Mes gyvename laisvoje šalyje. Mano manymu, Islamas tai ne religija. Ji yra totalitarinė, pavojinga ir žiauri ideologija, užmaskuota po religija. Žmonės gali galvoti bet ką, bet aš turiu teisę pasakyti apie tai, kad Islamas negali naudotis konstitucine laisve“.

Gerdo Vilderso nuomone, Islamas negali būti nuosaikiu. Jis pasakė: „Pagal Koraną tai neįmanoma. Mano nuomone, egzistuoja ekstremistai ir nuosaikūs žmonės. Bet aš netikiu į dvi islamo versijas.
Yra tiktai viena. Ta, kuri nesireformuoja. Ir net jei mes galėtume laukti 150 ar 300 metų. Aš manau, kad tai niekada neįvyks. Tau nupjaus galvą, jeigu tu kitaip traktuosi Islamą“.

„Mes turime suvokti problemą. Mes drįstame kalbėti, kad Islamas nesiintegruoja. Mes traktuojame islamą kaip prievartinę, totalitarinę, nedemokratišką daiktą. Ir mes sustabdysime imigraciją iš musulmonų šalių. Per antrą premjero Riutte kadenciją pas jį atėjo papildomai 100000 musulmonų. Ne visi jie teroristai ar blogi žmonės, bet tai 100000 kartų daugiau Islamo, kuris atėjo į Olandiją.“

Vilderso nuomone, kad musulmonų atvykimo priežastis į Olandija nėra tai, kad šie žmonės bėgo nuo karo, buvo praradę savo namus. Vildersas pasakė: „Jeigu jie pabėgėliai, tai pasiliktų pirmoje saugioje valstybėje už Sirijos. Tai irgi dalis sprendimo. Visi sirai turi sugrįžti! Rytoj! Kodėl ne? Šalis saugi. Kodėl gali sugrįžti vieni sirai iš pabėgėlių stovyklų Libijoje ir Jordanijoje, bet kažkas iš čia esančių ir prašančių prieglobsčio ne?“

„Aš niekur nerandu Islamo Konstitucijoje, bet teismų praktika islamą traktuoja kaip religiją“.Vilderso nuomone, Islamas nėra religija. Vildersas neatmetė, kad „ilgalaikėje perspektyvoje“ reikėtų uždrausti islamą.

Jis pasakė: „Mano manymu, islamui neturi būti taikoma tikėjimo laisvė. Tai mano politinis siekis. Kaip tai galima realizuoti, tai mano rūpestis“.

„Mes neisime į namus ir neatiminėsime Korano. Ką jie daro už uždarų durų, tai jų reikalas. Mes kalbame apie viešą erdvę, bet apie tai šiuo metu per anksti kalbėti“.

Vilderso nuomonę, „islamą reikia padaryti nepatraukliu, kad mūsų šalyje išpažintų islamą.
Žmonės, kurie nori atvykti iš islamo šalių į Olandiją, jie turi pagalvoti: tai ne ta vieta, kur mes važiuojame.“

Šaltinis: